Apie strategiją

Apie strategiją

Europos Sąjungos makroregioninė strategija yra politikos programa, padedanti tame pačiame regione esančioms valstybėms kartu spręsti bendras problemas, kylančias apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ir susijusias su toje pačioje geografinėje teritorijoje esančiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kurios tokiu būdu naudojasi tvirtesniu bendradarbiavimu, padedančiu siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos arba geriau išnaudoti bendrą potencialą. Taip jos gauna naudos iš glaudesnio bendradarbiavimo, o jų politika gali būti veiksmingesnė nei sprendžiant problemas atskirai. ES makroregioninę strategiją gali remti ES fondai, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Šiuo metu ES įgyvendinamos 4 makroregioninės strategijos:

• ES Baltijos jūros regiono strategija (nuo 2009 m.)
• ES Dunojaus regiono strategija (nuo 2010 m.)
• ES Adrijos ir Jonijos jūrų regionų strategija (nuo 2014 m.)
• ES Alpių regiono strategija (nuo 2015 m.)

ES Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS) buvo pirmoji 2009 m. Europos Komisijos priimta ir Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ES makroregioninė strategija. Jos tikslas – stiprinti ES valstybių, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimą. Dirbdamos kartu šalys gali įveikti kilusius ir ateityje kilsiančius bendrus iššūkius ir užtikrinti tvarų Baltijos jūros valstybių kaimynių augimą.

Strategiją įgyvendina 8 ES valstybės narės (Estija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija , Suomija, Švedija, Vokietija (Berlynas, Brandenburgas, Hamburgas, Meklenburgas-Pomeranija, Šlėzvigas-Holšteinas).  Kadangi šalys turi bendrų bruožų ir iššūkių, joms yra būtina suvienyti jėgas ir dirbti kartu. Įgyvendinant ESBJRS yra siekiama trijų pagrindinių tikslų:

1. Apsaugoti jūrą: Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. ESBJRS skatina bendradarbiavimą tarp regiono valstybių, siekiant pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, užtikrinant biologinę įvairovę ir paverčiant Baltijos jūrą švarios laivininkystės modeliu. Švari Baltijos jūra – tai geresnės gyvenimo sąlygos ne tik čia dirbantiems ir gyvenantiems, bet ir naujos galimybės turizmo sričiai, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimui.
2. Sujungti regioną: regiono valstybių transporto ir energetikos sritys plėtojosi nepriklausomai viena nuo kitos, ir šiandien jos vis dar nepakankamai integruotos. Tik bendradarbiaudamos regiono valstybės gali pagerinti transporto ir energetikos sistemas bei padidinti regiono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę.
   Sujungti regioną – tai ir žmonių, idėjų, žinių suartėjimas. Tai galima pasiekti skatinant mokslininkų ir studentų mainus, didesnį verslo bendradarbiavimą ir kt.  
3. Padidinti jo gyventojų gerovę: Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas – tai augančio ir klestinčio regiono kūrimas. Regiono valstybės sėkmingai plėtoja informacines ir aplinkos apsaugos technologijas, sveikatos mokslų ir medienos industrijas. Tarpusavio bendradarbiavimas ir klasterių kūrimas srityse, kuriose regionas pirmauja, užtikrintų Baltijos jūros regiono tapimą pasauliniu žaidėju.

Strategija taip pat prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų įgyvendinimo ir stiprina regiono integraciją.

Nors ESBJRS yra vidinė ES strategija ir skirta jos valstybėms narėms, tačiau į Strategijos įgyvendinimą siekiama įtraukti ir Sąjungai nepriklausančias valstybes – Islandiją, Norvegiją – bendro intereso veiksmų ir projektų srityse. Vis daugiau praktinio bendradarbiavimo galimybių yra ieškoma su Ukraina. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, yra ypač svarbus vykdant su Baltijos jūros tarša ir transporto infrastruktūros plėtra susijusius regiono projektus.
Pažymėtina, kad dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos įsitraukimo bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija ESBJRS formate nuo 2022 m. yra suspenduotas.

ESBJRS yra grindžiama trimis ilgalaikiais tikslais, suderintais oficialiame valstybių pareiškime:

• apsaugoti jūrą;
• sujungti regioną;
• padidinti gerovę.

Pagrindinis dokumentas, nubrėžiantis ESBJRS įgyvendinimo gaires, yra Veiksmų planas. Jame išdėstyti ESBJRS tikslai, Strategijos įgyvendinimo institucinė struktūra ir atsakomybės, taip pat aprašyta 14 politikos sričių.

ESBJRS Veiksmų planas yra reguliariai atnaujinamas. Nacionalinių koordinatorių grupė 2024 m. kovo mėn. pradėjo Veiksmų plano atnaujinimo procesą. Planuojama, kad atnaujintas Veiksmų planas įsigalios nuo 2026 m. sausio mėn. Atnaujinimu siekiama, kad ESBJRS įgyvendinami politikos sričių veiksmai atitiktų šiandienos poreikius, naująją ES strateginę darbotvarkę ir esamą geopolitinę situaciją.
Paskutinį kartą Veiksmų planas buvo atnaujintas 2021 m. vasario mėn. Dabartinis Veiksmų planas atspindi 2019-2024 m. ES strateginę darbotvarkę (piliečių ir laisvių apsauga, stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimas, povekį klimatui neutralizuojančios, žalios, teisingos ir socialinės Europos kūrimas, Europos interesų ir vertybių propagavimas pasaulinėje arenoje), ypatingas dėmesys jame skiriamas žaliajai transformacijai ir lyčių lygybei.

ESBJRS projektai yra įgyvendinami juos finansuojant iš jau egzistuojančių šaltinių. Tam naudojami esami Europos Sąjungos fondai ir programos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos struktūrinė parama, taip pat nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos ir privatus kapitalas. Taigi ESBJRS įkūnija palyginti naują makroregioninio bendradarbiavimo koncepciją, t. y. veiksmingesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir naudojimą. Be to, tikimasi, kad Strategija padės veiksmingiau išnaudoti ES finansinių priemonių teikiamas galimybes siekiant maksimalios sinergijos.

Siekiant trijų Strategijos tikslų, veiksmai įgyvendinami 14-oje politikos sričių:

• Maistinės medžiagos
• Pavojingos medžiagos
• Bioekonomika
• Saugi laivyba
• Jūrinis saugumas
• Saugumas
• Transportas
• Energetika
• Turizmas
• Kultūra
• Inovacijos
• Sveikata
• Švietimas
• Teritorijų planavimas

Visose 14-oje politikos sričių taip pat integruotas bendradarbiavimas su kaimyninėmis ne ES valstybėmis bei kova su klimato kaita.

Lietuva, įgyvendindama ESBJRS veiksmų planą, kartu su kitomis valstybėmis koordinuoja trijų politinių sričių – transporto, energetikos, bioekonomikos – įgyvendinimą:

• Transporto srityje Lietuva kartu su Estija, yra atsakinga už vidaus ir išorės transporto jungčių gerinimo koordinavimą. Šioje srityje ypatingas dėmesys yra teikiamas ES trans-europinių tinklų (TEN-T) pagrindinio tinklo plėtrai. Baltijos jūros regione plėtojami trys TEN –T pagrindinio tinklo transporto koridoriai, siekiant ženkliai sumažinti ir galimai likviduoti transporto infrastruktūros kokybės skirtumus. Didelis dėmesys regiono transporto politikoje skiriamas vietinio verslo įkomponavimui į tarptautines vertės kūrimo grandines. Plėtojant bendrą BJR transporto politiką sukuriamos puikios prielaidos keistis informacija apie inovacijas bei bendradarbiauti jas rengiant ir diegiant. Aviacijos sektoriuje prioritetai yra susisiekimas ir aplinką tausojantys skrydžiai, laivyboje pastangos nukreiptos į ekologišką laivybą ir jos poveikį krovinių ir keleivių vežimui, o sausumos transporte dėmesys sutelkiamas į išmaniąsias transporto sistemas, skaitmeninius dokumentus ir alternatyvių degalų naudojimą.
• Energetikos srityje Lietuva kartu su Estija ir Latvija, yra atsakinga už prieigos prie energijos rinkų, veiksmingumo ir saugumo gerinimą. Energetikos politikos sritis skirta gerinti strategijos veiksmų plano ir Baltijos energijos rinkos sujungimo plano (BEMIP) įgyvendinimą. Šie du veiksmų planai buvo sujungti nuo 2015 m. Regioninis bendradarbiavimas energetikos sektoriuje vykdomas pagal BEMIP planą, kurio veiksmai daugiausiai įgyvendinami energetikos infrastruktūros, dujų ir elektros rinkų, elektros energijos gamybos, energetikos saugumo srityse. energijos tiekimas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija. Kalbant apie elektros ir dujų rinkas, pagrindinis dėmesys skiriamas atviros, konkurencingos ir visiškai integruotos regioninės energijos rinkos Baltijos jūros regione sukūrimui.
• Bioekonomikos srityje Lietuva kartu su Švedija, Suomija ir Šiaurės ministrų tarybos sekretoriatu, yra atsakinga už žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės tvarumo stiprinimą Baltijos jūros regione. Lietuvos Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra atsakinga už bioekonomikos ir kaimo plėtros sąsajas. ŽŪM siekis – stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį. Įsteigtas vadovaujančiųjų institucijų Baltijos jūros regiono Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tinklas, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant EŽŪFKP  priemones, siekiant suaktyvinti ryšius tarp EŽŪFKP ir ESBJRS. Ilgalaikiai šio tinklo uždaviniai yra keistis gerosiomis praktikomis, suformuluoti rekomendacijas dėl tarptautinio bendradarbiavimo KPP po 2020 m., nustatyti bendrus regiono kaimo plėtros programos tikslus po 2020 m., suderinti požiūrį į kai kurių kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimą. ŽŪM yra šio tinklo koordinatorė. Bioekonomikos politikos sritis siekia užtikrinti protingą atsinaujinančių biologinių išteklių iš žemės ir jūros naudojimą kaip maisto, pašarų ir ne maisto produktų žaliavas. Bioekonomikos sistemos dalis taip pat yra perėjimas nuo iškastinėmis medžiagomis pagrįstos ekonomikos prie labiau biologinės ekonomikos, sumaniai naudojant biologines atliekas ir biologinius procesus pramonėje, energijos gamyboje ir novatoriškus iškastinio kuro produktų pakaitalus. Bioekonomika atsižvelgia ne tik į aplinkosaugos aspektus, bet ir į ekonominį bei socialinį aspektą. Tai reiškia, kad visos veiklos rūšys turi būti analizuojamos atsižvelgiant į jų įtaką aplinkai, ekonomikai ir socialiniams reikalams.